Į Pradžią Dėmesys išskirtinių gabumų žmogui – Leonidui Donskiui

Dėmesys išskirtinių gabumų žmogui – Leonidui Donskiui

2018-04-23

IMG 7086Radviliškio Trečiojo amžiaus universiteto ir Viešosios bibliotekos knygos mylėtojų klubo „Beržė“ nariai balandžio 17 dienos susitikimą paskyrė a. a. Leonidui Donskiui. Jo indėlis į Lietuvos kultūros ir švietimo barus tiesiog stebėtinai produktyvus ir vertas didesnio dėmesio. Gyveno tik 54 metus, 2016 rugsėjo 21 dieną staiga mirė, tačiau liko labai gausus jo darbų palikimas.

Specialiai šiam klubo „Beržė“ susitikimui buvo paruošta gausi spaudinių paroda, kuri labai informatyviai atspindėjo L. Donskio gyvenimą ir veiklą. Surinktos knygos ir straipsnių rinkiniai tiesiog nustebino. Supratome, kad mes dar negalime pasigirti, jog esame išsamiai nagrinėję šio rašytojo kūrybą, todėl paroda labai pravertė.

Kaip žmogus L. Donskis buvo tikras pasaulietis: eruditas, profesorius, eseistas, istorikas, etnografas, dailės žinovas, literatas, dėstytojas, kalbų žinovas ir t.t.

L. Donskis gimė 1962 m. Klaipėdoje, lietuvės ir žydo šeimoje. Ten baigė 19-ją vidurinę mokyklą, o po to studijavo Klaipėdoje ir baigė filologijos ir režisūros studijas. Tada dirbo įvairius darbus: rašė scenarijus spektaklius, siūlė temas, bendradarbiavo su režisieriais, skaitė poeziją, daug ruošėsi ir įvairiomis temomis skaitė paskaitas. Draugystė su režisieriais O. Koršunovu ir G. Ivaškevičiumi tęsėsi ir vėliau.

Baigęs filosofijos studijas Vilniaus universitete (toliau VU), L. Donskis sėmėsi žinių įvairiuose pasaulio universitetuose. Tuo pačiu metu jis dirbo dėstytoju Niujorke, Čikagoje, Londone, Helsinkyje, Tartu.

1990 m. VU apsigynė filosofijos m. d. disertaciją, o po to Helsinkio universitete – socialinės ir moralės filosofijos hab. d. disertaciją.

Puikiai išmoko anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų kalbas. Tiesiog stebėtinai žodinga ir graži buvo jo lietuvių kalba. Tiek, kiek reikėjo vertimams, dar mokėjo lotynų ir žydų kalbas. Mokydamasis filosofijos kartu lankė ir dailės paskaitas ir labai stropiai joms savarankiškai ruošėsi. Taip tapo nepakartojamu gidu bet kurioje dailės galerijoje. Ypač eruditas buvo flamandų dailėje. Ne tik žinojo, bet mokėjo žavėtis ir perteikti žinias kitiems.

Mintinai žinojo viską apie Nyderlandų futbolą ir žaidėjus. Per olimpiadas ir pasaulio pirmenybės jis buvo kviečiamas kartu su profesionalais komentuoti varžybas. Žinovai sako, kad L. Donskis buvo žaibiškos reakcijos ir išsamiomis žiniomis stebinantis komentatorius. Olandai tiesiog jį dievino, o kartu ir didžiavosi, kad jis buvo aktyvus Amsterdamo „Ajax“ klubo „fanas“.

Amžininkai prisimena Leonidą ir kaip anekdotų pasakojimo virtuozą, kuris mokėjo jų šimtus, vietoje juos pritaikydavo ir interpretuodavo. Mokėjo šaipytis iš savęs ir iš kitų, vykusiai apdalindavo aplinkinius komplimentais ir sugebėjo pastebėti kitų žmonių menkiausius pasiekimus, delikačiai pagirti ir paskatinti. Reikia pripažinti, kad mums tokios savybės labai trūksta.

Į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą L. Donskis atvyko 2002 m. Dirbo filosofijos katedros vedėju, dekanu, prorektoriumi, tarptautinių santykių instituto vedėju, dėstytoju, koreferentu Briuselyje, talkininkavo diplomatams. Labai daug rašė straipsnių, monografijų, knygų. Darbai spausdinti Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Izraelyje, JAV, D. Britanijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje. Nuolat dirbo kviestiniu dėstytoju įvairiuose pasaulio universitetuose. Darbų apimtis tokia gausi, kad išvardyti būtų net keblu.

L. Donskis buvo įdomus pašnekovas televizijos laidoje su prof. Egidijumi Aleksandravičiumi „Be pykčio“, dalyvaudavo ir kitose diskusijų laidose.

Kompanijose šis šviesus žmogus visada buvo dėmesio centre, mokėjo aplinkinius įtraukti į pokalbius ar diskusijas. Jam tekdavo rinktis, kur dalyvauti, nes kvietimų gaudavo gausybę. Aplinkinius L. Donskis stebino ir savo kulinarijos žiniomis. Pats buvo gurmanas vertintojas ir kilmės istorijos aiškintojas. Gerai grojo gitara, skambino fortepijonu, o jaunystėje, pasirodo, net užsiiminėjo jėgos sportu – buvo neprastas imtynininkas.

Jo žmona Jolanta yra vaikų psichologė, dirba su gabiausiais vaikais. Daug padėjo savo vyrui jo veikloje, visi buitiniai rūpesčiai gulė ant jos pečių.

2017 m. – minint a. a. Leonido Donskio mirties metines – žmonos ir VDU senato valdybos sprendimu įsteigta Leonido Donskio premija. Pirmoji premija paskirta istorikui profesoriui Sauliui Sužiedeliui už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių.

Klubo „Beržė“ narė Danguolė Dabašinskienė,

parengusi šį pranešimą knygos mylėtojams

Gretos Simonavičienės nuotrauka