Į Pradžią

Edukaciniai užsiėmimai moksleiviams

2017-03-12

Radviliškio viešosios bibliotekos Informacijos-kraštotyros skyriuje jau ne vienerius metus plėtojama edukacinė veikla, kuri padeda moksleiviams ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir gauti  naudingos informacijos.

Šiemet Radviliškio 450-ies metų sukakties proga šiame skyriuje parengta edukacinė programa „Gimtojo krašto pažinimas“. Įgyvendinant ją, vasario 28 ir kovo 1 dienomis surengti užsiėmimai Vaižganto progimnazijos 3 ir 4 klasių mokiniams, kurie čia atėjo su savo mokytojais. Pirmame bibliotekos aukšte juos pasitiko Skaitytojų aptarnavimo skyriaus ir Žaislotekos darbuotojai. Čia moksleiviai turėjo galimybę susipažinti su bibliotekininkų darbu iš arčiau: jie mokėsi kompiuteriu užsisakyti ir grąžinti knygą, apžiūrėjo knygų fondus, periodikos skaityklą. Žaislotekoje vaikai pamatė daugybę žaislų, taip pat sužinojo, kad čia galima ne tik žaisti, bet ir klausytis įvairių pasakų, dalyvauti susitikimuose, kūrybiniuose užsiėmimuose.

daugiau

Dalyvauta Vilniaus knygų mugėje

2017-03-07

knmĮ 18-ąją Vilniaus knygų mugę „Lietuviški ženklai pasaulyje“, vasario 23–26 dienomis vykusią Parodų ir kongresų centre „Litexpo“, buvo išvykusi Radviliškio viešosios bibliotekos darbuotojų grupė, vadovaujama direktorės Violetos Šukaitienės.

Radviliškiečiai susidomėję apžiūrėjo mugėje pristatytos galybės knygų, kitų leidinių stendus, pabendravo su ten sutiktais kraštiečiais, tarp jų – Seimo nariu, Radviliškio viešosios bibliotekos globėju Vytautu Juozapaičiu, rašytoju, literatūrologu Jonu  Linkevičiumi, kurio sudaryta, redaguota ir „Versmės“ leidyklos išleista monografija „Šeduva“ ten buvo pristatyta kartu su kitais naujausiais serijos „Lietuvos valsčiai“ leidiniais, turėjo galimybę pabūti iškilių asmenybių aplinkoje, muzikos, vaikų edukacinių užsiėmimų ir kitose erdvėse. Taip pat dalyvauta mugėje tądien vykusiuose  literatūriniuose forumuose, knygų pristatymuose. Viešosios bibliotekos skaitytojų džiaugsmui, įsigyta naujų knygų.

daugiau

Konferencija, skirta Lietuvių kalbos kultūros metams

2017-03-06

1konferPrasidėjus pirmajam pavasario mėnesiui, Viešojoje bibliotekoje surengta Lietuvių kalbos kultūros metams skirta konferencija, kurioje dalyvavo Šiaulių universiteto dėstytojai – kraštietė, docentė  daktarė Rūta Kazlauskaitė ir docentas daktaras Juozas Pabrėža.

Pirmasis pranešimą „Lietuvių kalbos, jos tarmių garbinga praeitis ir gyva dabartis“ skaitė lektorius Juozas Pabrėža. Jis papasakojo apie tarmes, argumentuotai įrodė, kad jų yra ne tik keturios, bet ir daugiau. Pateikęs išsamų žemėlapį su jame atsispindinčiu tarmių pasiskirstymu, aiškino, jog, pavyzdžiui, aukštaičių regionas pagal kalbėjimo skirtingumą yra susiskirstęs į dar neišvardijamą gausybę smulkių dalių. Svečias pateikė skirtingų kalbos vartojimo variantų pavyzdžių, įtraukė klausytojus, kviesdamas atspėti vardijamų retai girdimų žodžių reikšmes.

Po kavos ir arbatos pertraukėlės sutikta kita lektorė ir jos įdomi, informatyvi paskaita. Šiaulių universiteto dėstytoja Rūta Kazlauskaitė skaitė pranešimą „Kas yra kalbos kultūra, arba „Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta“ (J. Jablonskis)“. Viešnia pateikė kirčiavimo pavyzdžių, pasakojo apie įvairius lietuvių kalbos kultūros aspektus. Antrąją jos paskaitos dalį sudarė Radviliškio rajone užfiksuoti palyginimai, jų reikšmė ir savitumas.

2konfer

3konfer

daugiau

Dėmesys gimtajai kalbai

2017-03-02

berzes foto2017-ieji paskelbti Lietuvių kalbos kultūros metais. TAU ir knygų bičiulių klubo „Beržė“ nariai jaučiamės savo kalbos patriotais ir dėmesio jai skiriame nuolat.

Sausio 4 dieną savo veiklos II pusmetį pradėjome susitikimu su VDU prorektore, profesore habilituota mokslų daktare Ineta Dabašinskiene. Ji gvildeno lietuvių kalbos paplitimo ir reikšmės klausimus. Tikrai buvo įdomu išgirsti argumentais pagrįstas tiesas šia tema. Tokios, kaip mes mėgstame sakyti, mažos tautos kalba yra svarbi ir žinoma daug plačiau, negu mums atrodo. Keliose dešimtyse pasaulio universitetų yra dėstoma lietuvių kalba, kaip archajinė ir labai įdomi. Yra daug bendrybių su kitomis pačiomis seniausiomis kalbomis ir daug skirtybių, kurių nė vienoje kitoje kalboje nerandama. Tokios tolimos šalys, kaip Japonija, Kinija, Indija, nekalbant apie Skandinavijos šalis ir aplinkines valstybes, rodo susidomėjimą lietuvių kalba ir jos mokosi. Tik tiek, kad, daugumos nuomone, mūsų kalba jiems sunkiau įveikiama negu kitos.

daugiau