Į Pradžią Vaikams Naujienos iš Pelėdžiukų svetainės Įsimintini įspūdžiai bibliotekos stovykloje

Įsimintini įspūdžiai bibliotekos stovykloje

2013-07-04

Paskutinę birželio mėnesio savaitę Radviliškio viešojoje bibliotekoje šurmuliavo vaikų vasaros stovykla „Būsim, dalyvausim, daug ką sužinosim“, kurią finansavo  JAV lietuvių bendruomenės krašto valdyba.

Pirmą stovyklos dieną vaikai susitiko su rašytoja bei dailininke Lina Žutaute. Pašnekesys padovanojo daug gerų emocijų. Rašytoja pristatė savo sukurtas ir iliustruotas knygas, pasakojo apie skaitymo naudą, prisiminė, kaip gimė jos populiarioji knyga apie Kakę Makę. Vėliau stovyklos dalyviai piešė savo baimes, kurios, padedant dailininkei, pasidarė visai nebaisios. Viešnia įdomiai atsakė į vaikų klausimus ir kiekvieno piešinyje paliko savo autografą. Kamilės piešinys buvo pripažintas gražiausiu, tad ji gavo dovaną – knygą iš rašytojos rankų. Po to Pasakų kambaryje vyko garsiniai knygų skaitymai bei aptarimai.

Antrą dieną keliavome į Kelmės krašto muziejų. Ten susipažinome su indėnų papročiais, ritualais bei atributika, šaudėme iš lanko, valgėme irokėzus, vaišinomės indėniška arbata.

Trečią stovyklos dieną stovyklautojai sužinojo apie tarmes. Su jomis supažindino etnomuzikologė Vilma Merkytė, kuri vėliau dar ir padainavo skirtingų regionų dainų. Dzūkišką dainą „Turėjo bobulė žilą vožalį“ dainavo jau visi stovyklos vaikai, prieš tai išdalijus jiems šios dainos tekstą. Mažieji įdėmiai klausėsi ir dzūkiškos pasakos, smagių paporinimų. Rima Giedrienė, kilusi iš Plungės rajono Tverų kaimo, šnekėjo su vaikais žemaitiškai, skaitė ištraukas iš knygos „Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė“. Vida Maceikienė, kito Žemaitijos krašto atstovė, kilusi iš Klaipėdos rajono Šakinių kaimo, paruošė vaikams užduotis – išversti žemaitišką sakinį į lietuvių kalbą. Jiems tai buvo gana nelengva. Pasirodo, didžiuojamės, kad mokame užsienio kalbų, o savo gimtosios kalbos tarmės nelabai ir suprantame. O juk tarmės – gyvoji mūsų kalbos versmė...

Darbelių popietės metu vaikus įvairiausių meniškų gudrybių mokė Aušra Zaturskienė – Šniūraičių filialo vyresnioji bibliotekininkė. Radviliškio turizmo informacijos centre stovyklautojai gavo po žemėlapį su Radviliškio miesto bei rajono įsimintinomis vietomis. Paskui po kai kurias jas, esančias mieste, ir keliavome pėstute. Gidais buvo Turizmo informacijos centro atstovė Laura Bagučanskytė bei radviliškietis, bibliotekos pagalbininkas Vytautas Mikalauskis. Kadangi oro sąlygos sutrukdė mums pasiekti J. Basanavičiaus gatvės gale esantį malūną, prie kurio įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su bermontininkais, ekskursiją pradėjome nuo Radviliškio, vadinamo geležinkelininkų sostine, simbolio – garvežio. Aplankėme ir seniausią mieste J. Jankaus gatvę, kurioje kažkada gausiai gyveno žydai. Pamatėme namą, kur yra gyvenęs kraštietis, rašytojas Jonas Marcinkevičius, pabuvome Trėmimų vagone ir apžiūrėjome jame esančią ekspoziciją. Aplankėme senąsias miesto kapines, kuriose ilsisi Jonas Jaraminas ir Justinas Sakalauskas – pirmieji radviliškiečiai savanoriai, žuvę mūšiuose su bermontininkais. Stabtelėjome ir prie nežinomų kareivių kapų, apžiūrėjome kapinėse likusios koplyčios liekanas. Grįždami sustojome prie Trijų kryžių – memorialo, skirto tremtiniams, politiniams kaliniams ir partizanams atminti. Praėjome buvusią stribų būstinę, kur buvo kankinami ir tardomi Lietuvos piliečiai. Miesto centre sustojome prie paminklo, skirto pergalei prieš bermontininkus. Stovyklos vadas Kimantas papasakojo istorijos pamokose sužinotų faktų apie šį paminklą. Ekskursijos metu dėdė Vytautas parodė vaikams, kur kaž-kada buvo išskirtinesni senieji miesto pastatai.

Ketvirtąją stovyklos dieną praleidome išvykoje. Apsilankėme Šiauliuose, Šokolado muziejuje, apžiūrėjome jo ekspoziciją, „Saldžioje laboratorijoje“ tapome šokolado meistrais – patys gaminomės saldumynų. Po to vykome į Žaliūkių malūnininko sodybą. Supomės ant kieme esančių senoviškų sūpuoklių, laipynių, dūkome. Mūsų laukė gaspadinė, kuri papasakojo apie nelengvą duonos kelią nuo sėjos iki stalo. Sužinojome įvairių duonos kepimo tradicijų, papročių ir ritualų. Vaikai gavo patys pasidaryti po duonos kepaliuką, įspausti į jį savo sugalvotą ženklą. Kol kepė duonutė, jie pabandė patys girnomis malti grūdus, kol šie pavirto miltais. Apžiūrėjome troboje esančius autentiškus senovinius baldus, buities rakandus, ant palangių besipuikuojančius jeronimus, pelargonijas, balzaminus ir kitas gėles.

Liepos 1-osios rytmetį susirinkome aptarti stovyklos įspūdžių. Prieš tai stovyklautojų  laukė užduotis: atspėti, ką reiškia vienas ar kitas suvalkietiškas žodis. O tų žodžių parinko Daiva Paulauskienė, kuri yra kilusi iš Vilkaviškio rajono Virbalio miestelio. Oi, daug ir čia buvo nesuprantančiųjų šių žodžių... Stovyklos dalyvė Miglė šauniai susidorojo su užduotimi – tarmiškai perskaitė ištraukas iš Emilijos Brajinskienės knygos „Tetervins subilda“.

Vėliau vaikai surašė savo pageidavimus, palinkėjimus stovyklos organizatoriams. Susibūrę į vieną komandą, garsiai suskandavę šūkį „Mes už biblioteką“, ėjome žaisti stalo žaidimų. Nelenktyniaudami, vienas kitam padėdami ir patardami. Kas dėliojo dėlionę „Lietuva“ (Lietuvos žemėlapis), kas „Lietuva mažiesiems“ (klausimai apie Lietuvos geografiją, kultūrą, gamtą ir kt.). Išsiskirstėme, kupini gerų emocijų, vildamiesi, kad susitiksime ir kitais metais, labai dėkingi visiems, kurie padėjo organizuoti šiemetę stovyklą ir padovanojo galimybę įdomiai, turiningai praleisti tą vasaros atostogų atkarpėlę.

 

Viešosios bibliotekos informacija