Vasario 5–oji

2014-02-18

Duona, duonelė, duonytė, duonutė... Šiandien Žaislotekos Pasakų kambaryje tvyrojo šviežios duonos kvapas. Vasario 5–oji – šv. Agota, Duonos diena. Literatūrinė valandėlė Žaislotekos lankytojams ir buvo apie tai, apie duonos kelią nuo grūdo iki parduotuvės.

Vaikai sužinojo, kad būtent šią dieną žmonės neša šventinti duoną į bažnyčią, nuo seno žmonės tikėjo, kad per šv. Agotą pašventintas duonos gabalėlis apsaugos nuo gaisrų, nelaimių ir nugalės bet kokį blogį. Anksčiau motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos gabalėlį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka. Šiandien dažnas vairuotojas Šv.Agotos duonos vežiojasi savo automobilyje, o turistas įsimeta į kelioninį krepšį, kad nelaimės kelyje aplenktų. Kilus gaisrui, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Daug gražių žodžių apie duoną yra eilėraščiuose, dainose, patarlėse ir priežodžiuose. Minėme mįsles iš Juozo Nekrošiaus knygos „Malūno ūsai“, vaišinomės šviežia duona, kurią iškepė bibliotekos darbuotoja Loreta Skačkauskaitė, pirktine duona – valandėlės dalyviai konstatavo, kad naminė duona yra daug skanesnė. Klausėmės sekamos pasakos apie duoną. Taigi duoną reikia gerbti, nes per sunkų darbą ji gimsta.