Yra laike tarsi sustojančių, tik tam momentui priklausančių datų. Yra tokių, kurios eina iš metų į metus, per dešimtmečius ir amžius – iš praeities, per dabartį, į ateitį. Vasario 16-oji yra būtent keliaujanti, per kartas besitęsianti ir savo esme, svarba laikui nepavaldi diena. Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Pasak poeto Justino Marcinkevičiaus, „Diena atrištom akim“...
Jos kelionė mūsų istorijoje prasidėjo prieš 103 metus, 1918-aisiais, kai Vilniuje Lietuvos Tarybos signatarai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Dokumentą, kuris atstatė nepriklausomą, demokratiniais pagrindais tvarkomą valstybę su sostine Vilniumi. Tada buvome pirmieji ir vieninteliai Baltijos šalyse, taip atkūrę savo valstybę. Pagrįstas pasididžiavimas, kuris jau neišblės, ilgaamžių siekių išsipildymo džiaugsmas, kurio užteks kartų kartoms, laisvės ir nepriklausomybės kovotojų vienybės išraiška, kuri lemtingais istorijos lūžiais taip iškelia ir sustiprina tautą. Tokia tos dienos prasmė, tokios jos pamokos, toks ilgaamžis priesakas.
Vasario 16-oji 1949-aisiais atėjo ir į mūsų rajoną, Balandiškio ir Minaičių kaimus. Čia buvo leidžiama pogrindinė spauda, pasiruošta ir įvyko Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas, įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, pasirašyta istorinė Deklaracija, kuri 1999-aisiais pripažinta kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingas teisės aktas. Didžioji tautos istorijos diena dar labiau priartėjo, tapo dar gilesne savastimi.
Nepriklausomybės ir laisvės dvelksmas nenuslopo per okupacijas, įsiūbavo partizaninę kovą ir lyg motinos skara užklojo šios kovos aukas. Toji dvasia keliavo tremtin kartu su be kaltės pasmerktaisiais, iškentė dešimtmečių sunkmetį, priskėlė Atgimimu, sklendė Baltijos keliu, stingo tragiškosios Sausio 13-osios kraupume, visa savo didybe sužydėjo 1991-ųjų kovą...
Vasario 16-oji keliauja toliau – per kiekvieno mūsų darbus, per siekius, visą kasdienybę, per galvojimą apie savo kraštą, tautą, per gyvąją atmintį, per vienybės, susitelkimo, gerumo ilgesį, per mūsų nusiteikimą išlikti stipriems bet kokių išbandymų akivaizdoje, ištikimiems tam, vardan ko visa toji istorinė diena. Per vaiko dar neįgudusia rašysena išvinguriuotą žodį „Laisvė“, per atminimo žvakelių šviesą, per iškeltų trispalvių iškalbingą šlamesį, per „Lietuva, Tėvyne mūsų...“ skardų skambesį. Per pačią širdį...
Sveikiname visus Jus su šia iškilia, džiugia, pamatine mūsų valstybės diena, atėjusia iš istorijos, toliau besidriekiančios per mūsų gyvenimus ir nukeliausiančios būsimiems ainiams. Didžiuokimės ir džiaukimės ja, jos kovotojų pasiaukojančiai įtvirtintomis laisve, nepriklausomybe, pakurstykime savyje ryškesnę atsakomybę už šias pačias brangiausias vertybes.
Vasario 16-ąją švęskime savąją nepriklausomą Lietuvą!
Radviliškio viešoji biblioteka
