Magansko stotis. 1948 m. birželis. Ką tik išlaipinti iš traukinio...
Sukanka 80 metų, kai buvo pradėtas masinis okupuotos Lietuvos gyventojų trėmimas į įvairius SSSR regionus. Minint šią sukaktį, išskirtinio dėmesio visoje šalyje sulaukia Radviliškio kraštietės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojos Birutės Žeromskaitės-Panumienės sudaryta knyga „Sibiro Madona“. Su gimtinės žmonėmis sudarytoja dalijasi mintimis apie šią knygą, jos atsiradimo ištakas, aplinkybes.
Jono Maldučio išdrožta Švč. Mergelės Marijos skulptūra Korbiko kapinėse. 1957 m. Jono Norvaišo nuotrauka
1941–1953 m. iš Lietuvos ištremti apie 132 000 žmonių, dar apie 155 000 įkalinti – teisti, sušaudyti arba išvežti į lagerius. 1948 m. gegužės 22-osios trėmimai, represinių struktūrų dokumentuose pavadinti „Vesna“ („Pavasario“), palietė per 40 tūkstančių Lietuvos gyventojų – aukos sudarė apie trečdalį visų 1941–1953 m. ištremtų Lietuvos žmonių. Tremiant 1948-aisiais leista pasiimti iki 1000 kg svorio krovinį. Tačiau daugelis jau buvo patyrę išbuožinimą, turto nusavinimą, kolektyvizaciją, įsidėti nelabai turėjo ką. Neretai į paskubomis kraunamą maišą buvo dedama maldaknygė, rožinis, šventųjų paveikslai. Taip tarp kažkurios maldaknygės lapelių į Sibirą iškeliavo ir Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Paryžiuje, Bako gatvėje, paveikslėlis. Vieną iš tokių Krasnojarsko krašto tremties vietų – skurdžią miško kirtėjų gyvenvietę Korbiką – išgarsino pagal šį paveikslėlį išdrožta Švč. Mergelės Marijos statula.
Korbiko kapinės 1955 m.
Yra žinoma apie 800 tremtinių ir politinių kalinių kapinių, kuriose buvo laidojami Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai. Tik maždaug 20-yje jų represijų laikotarpiu buvo pastatyti bendri paminklai. Daugiausia – mediniai kryžiai arba išlieti cemento. Švč. Mergelė Marija buvo vienintelė visame Sibire. Vietinių ji buvo pavadinta Bereginia – Sergėtoja, Saugotoja, Globėja.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro Madona“. Tai – Sibiro tremtinių gyvenimą ir jų Sergėtojos, Korbiko Madonos, skulptūros istorija. Atminimo programų skyrius yra gavęs apie 70 000 atsiminimų. Turime sukaupę apie 50 000 nuotraukų. Daug eksponatų – apyvokos daiktų, dokumentų, laiškų, rankdarbių, piešinių – saugoma Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Knyga sudaryta šios sukauptos medžiagos pagrindu.
Skulptūra Korbiko kapinėse apie 1957 m.
Korbike pastatytos skulptūros autorius – į polagerinę tremtį pas tėvus atvykęs politinis kalinys Jonas Maldutis. Jis – vienas iš pokario jaunuolių, nenorėjusių susitaikyti su tuo, ką okupantai vykdė Lietuvoje. Linkuvos gimnazijos jaunimas pradėjo leisti laikraštėlį „Nepavergtos mintys“, skirtą palaikyti partizanų dvasiai. Visi, kurie nors kiek prisidėjo prie šio leidinio, buvo susekti, suimti. 4 iš jų gavo po 10 metų lagerio ir dar po 5 metus polagerinės tremties. Pirmoji Jono kalinimo vieta – Archangelsko srityje. Ten buvo tiesiamas geležinkelis Uchtos–Pečioros–Vorkutos baseinuose išgaunamai akmens angliai išgabenti. Apie tą geležinkelį sakoma, kad po kiekvienu pabėgiu guli po kalinį. Pertvarkius Sevželdorlago lagerių sistema, 1950 m. J. Maldutis pervežtas į Irkutsko sritį, Vichorevkos lagerį. Ten, taikant užskaitas, jis 1955 m. sulaukė bausmės pabaigos. J. Maldutis lageryje buvo išmokęs staliaus amato, drožė medines skulptūras, kuriomis buvo puošiama lagerio teritorija.
Miško kirtimo punktas. Korbikas, apie 1952–1955 m.
Madonos skulptūra atsirado, susidėjus kelioms aplinkybėms – talentingam drožėjui, žmonių norui ir Palaiminimui iš Aukščiau. Skulptūra išdrožta, pastatyta kapinėse ir kun. Juozapo Gusto pašventinta 1955 m. Kapinėse buvo meldžiamasi, giedama, susitinkama su mirusiais artimaisiais. Tai buvo tremtinių dvasinė bažnyčia. Pastačius Madonos skulptūrą, čia melstis ateidavo ir kitų tautybių tremtiniai katalikai – ukrainiečiai, Volgos vokiečiai. Aukštutinės Bazaichos miškų pramonės ūkyje dirbo 17 tautybių žmonės.
Lietuvai žengiant į Nepriklausomybę, 1989–1990 m. prasidėjo masinis mirusių artimųjų palaikų gabenimas iš Sibiro į Lietuvą. Į Korbiką važiavo įvairios ekspedicijos, lankėsi Antanas Sadeckas, Gintautas Alekna, Rimvydas Racėnas, kun. Rimantas Gudelis. Visiems, pamačiusiems skulptūrą, ji darė didžiulį įspūdį. Balta Marija tarp raudonu suriku dažytų aukštų kryžių. Visi matė, kad skulptūra sunykusi ir kad gali nebeatlaikyti dar vienos žiemos. Didysis iniciatorius ir skulptūros parvežimo organizatorius buvo Rimvydas Racėnas. Parvežimas aprašytas knygoje. Tai buvo daugelio žmonių darbas tiek Lietuvoje, tiek Krasnojarsko lietuvių bendruomenėje. Ypač daug pasidarbavo Krasnojarske gyvenantys Antanas Rasiulis ir Saulius Sidaras.
Skulptūra nėra tik graži autentiška relikvija Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje. Tai yra vieta maldai už visus, kurių kančias užklojo žemė.
Kompozitorius Algirdas Martinaitis kuria muziką Sibiro Madonos „Litanijai“ pagal Rimvydo Stankevičiaus žodžius. Spausdinama antra knygos „Sibiro Madona“ laida.
Knygos sudarytoja Birutė Žeromskaitė-Panumienė
Sibiro Madona Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje. 2021-05-16. Nuotrauka Leonardo Danieliaus
Autorės pateiktos nuotraukos iš LGGRTC Atminimo programų skyriaus archyvo
