Radviliškio viešoji biblioteka birželio 22 d. radviliškiečius pakvietė susiburti prie paminklinio akmens Maironio g. 4 ir drauge paminėti 1941-ųjų birželio sukilimo 80-metį. Vieta tąkart susitikti su istorija pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia 1944–1953 m. veikė Radviliškio valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyris ir stribų būstinė, buvo niekinami Radviliškio apylinkėse žuvusių partizanų kūnai.
Renginys prasidėjo Radviliškio muzikos mokyklos mokinių Rusnės Zalencaitės, Lėjos Deltuvaitės (mokytoja – Inga Petrauskienė) atliekamais kūriniais. Jų lyriniai motyvai tarsi palydėjo kelionėn į minimą tautai svarbų istorinį įvykį, kurį susirinkusiesiems priminė Radviliškio Lizdeikos ir Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijų istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė. Ji apibūdino 1941 m. birželio 22 d. sukilimo ištakas – sovietinę okupaciją ir augantį pasipriešinimą tam, Berlyne įkurtą LAF‘ą bei jo veiklą siekiant atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Trumpai apžvelgė sukilimo eigą Kaune, Vilniuje ir provincijoje, įvardijo kai kuriuos iki šiol neaiškius sukilimo aspektus (kiek žmonių dalyvavo sukilime, kiek žuvo, kada sukilimas baigėsi ir kita). Daugiausia dėmesio buvo skirta sukilimo vertinimui sovietmečiu, išeivijoje ir dabartinėje Lietuvoje. Keltas klausimas, skatinęs ir visus pamąstyti: kas turi lemti šio sukilimo vertinimą – tautinės ar bendražmogiškos vertybės?
Renginyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Germantė Jucevičiūtė-Kluczynska bei to paties skyriaus vyriausioji specialistė Lina Stirbienė. Savo kalboje minėjimo dalyviams rajono meras akcentavo minimo istorinio įvykio išskirtinumą, gyvosios atminties svarbą.
Lietuvių poetų patriotinių eilių paskaitė, Radviliškio bibliotekos darbuotojos Vilija Budraitienė, Loreta Skačkauskaitė, Rima Giedrienė ir Daiva Paulauskienė.
Radviliškio bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Vida Marcinkienė prie paminklinio akmens padėjo lauko gėlių.
Viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos