Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Mažojoje galerijoje veikia radviliškietės tautodailininkės Jolantos Kvedarienės šiaudinių sodų paroda „Iškalbingas šiaudinio sodo grožis“.
Pristatomi naujausi meistrės kūriniai, bylojantys apie senojo amato tradicijų ir kūrybiškumo dermę. Tai savo forma, dydžiu saviti ir skirtingi sodai. Stenduose pateikiama informacija apie kabančių šiaudinių sodų reikšmę, formas, istoriją, sąsajas su senovės architektūros statiniais. Parengtoje darbo vietoje, galite pabandyti ir patys suverti nedidelį sodelį.
Šiaudų sodai – viena iš seniausių tradicinio meno šakų. Jie yra ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi baltų kultūros dalis, atspindinti tradicijas, kurios buvo perduodamos iš kartos į kartą ir taip atėjo iki mūsų dienų. Didelis karkasinis erdvinis šiaudinis vėrinys – sodas – tradicinėje kultūroje dar vadinamas „voru“, „liktoriumi“, „širšuonu“, „žarandėliu“, „dangumi“ ir net „rojumi“. Sodai nuo seno buvo daromi ypač puošnūs, dekoruoti paukščiais, girliandomis, smulkiais vėrinukais. Juose užkoduota tobulo pasaulio sukūrimo idėja. Sodas – tai ne tik grožis iš šiaudų, tai ir daugybė lininio siūlo mazgelių, kurių kiekviename įrištas užkalbėjimas: ramybės, sveikatos, darnos, skalsos, kantrybės... Yra tikima, kad namai, kuriuose yra šiaudinis sodas, pilni laimės, darnos, sėkmės.
Yra žmonių, išlaikiusių tradicijas dovanoti sodus įvairių šeimos ar kalendorinių švenčių (Velykų, Kalėdų) progomis. Sodas, kaip turtingo ir prasmingo gyvenimo linkėjimas, buvo dovanojamas jaunavedžiams ir kabinamas virš vestuvinio stalo. Gimus vaikui, buvo įprasta irgi pakabinti sodą, šiaudinis jis – pirmasis besisukantis kūdikio žaislas, kuris dar ir saugodavo, turėjo svarbią simbolinę reikšmę.
Sodų vėrimo dirbtuvės dažnai organizuojamos įvairių etninių švenčių, stovyklų metu. Yra norinčių išmokti šio amato, tačiau kruopštumas, kantrybė, ilgas darbo procesas dažnai gąsdina jaunus žmones ir retas kuris „užsikrečia“ šio meno kūrimu.
Sodų vėrimo procese svarbiausia – erdvinis matymas, tikslumas, kūrybiškumas. Šiaudinis sodas – tai ne vienos ar dviejų valandų kūrybinio proceso vaisius. Kaip atrodys užbaigtas dirbinys, aiškėja besibaigiant procesui. Kartais jau padarytus sodus dar norisi papildomai papuošti, pridėti detalių, dar daugiau priauginti. Norint, kad sodas būtų tikslus, simetriškas, labai svarbu atsirinkti ir tinkamai paruošti veriamus šiaudelius. „Man labai svarbu išlaikyti tradicijas, – sako parodos autorė. – Norisi kuo labiau parodyti jų grožį, perduoti tą jausmą, kurį patiria žmogus, stovėdamas po besisukančiu virš galvos sodu...“
Užeikite, aplankykite šią parodą ir pajuskite sodų sodo aurą. Gerą energiją sodas aplink save spinduliuoja maždaug 30 metrų spinduliu.
Paroda „Iškalbingas šiaudinio sodo grožis“, parengta įgyvendinant projektą „Etnokultūrinė šeimų stovykla“, veiks iki rugsėjo 30 d. Projektas įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės lėšomis.
