Rytoj Radviliškio viešojoje bibliotekoje minėsime Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną. Prisidėdami prie Nacionalinio transplantacijos biuro prie sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamos akcijos, Viešoji biblioteka spalio 8 d. 10.00–15.00 val. kvies aplankyti literatūros parodą „Nebijok dovanoti“, 19.00 val. žalia šviesa, kuri simbolizuoja organų donorystę, apšvies vitrininius bibliotekos langus. Ta proga kalbiname mūsų bibliotekininkę Loretą, kuri jau 40 metų yra aktyvi kraujo donorė. Mūsų bendruomenėje yra ir daugiau darbuotojų, kurie dovanoja savo kraujo. Džiaugiamės ir didžiuojamės jais visais, ir kviečiame Jus nelikti abejingais!
- Miela Loreta, ar turite donoro kortelę?
- Ne, neturiu, tačiau turiu knygelę, kurioje užfiksuoti visi mano kraujo davimo kartai. Pirmą kartą kraujo daviau 1982 m. Iš viso nuo tada kraujo esu davusi jau 45 kartus. Dabar per metus kraujo duodu apie 4 kartus. Nei tuo didžiuojuosi, nei jaučiuosi dėl to kažkuo išsiskirianti iš kitų, bet džiaugiuosi galėdama padėti kitam žmogui.
- Kodėl nusprendėte tapti donore, kas paskatino?
- Dovanoti kraujo paskatino gera savijauta ir noras dalintis. Visada buvau stiprios sveikatos. Kraujo davimas man nesukeldavo jokių sveikatos sutrikimų, po procedūros jausdavausi energinga ir stipri.
- Kokie jausmai užplūsta po kraujo davimo?
- Geri jausmai aplanko. Gera žinoti, kad kažkam padėjau. Nesuprantu, kodėl kiti žmonės yra abejingi ir neduoda kraujo. Juk niekada negalime žinoti, kada atsitiks nelaimė, susirgs artimas ar prireiks pagalbos šalia esančiam kolegai, kaimynui ar draugui. Manau, kad mano, kaip ir kiekvieno kito, galinčio duoti kraujo, yra pareiga tai daryti. Dažnai duodama kraujo nesusimąstau, kam aš šį kartą padėsiu, tačiau yra buvę konkretūs atvejai, kai mano kraujo reikėjo pažįstamam žmogui, ir aš galėjau jam padėti.
- Ar esate girdėjusi mitų apie donorystę?
- Visokių yra pasakojimų ir mitų apie donorystę, tačiau aš jais netikiu ir man, tiesą pasakius, nelabai įdomu, kur nukeliauja mano kraujas, nes mano pareiga yra duoti kraujo, o jau kiti turi žinoti, kur ir kaip jį geriausiai galima panaudoti.
- Ką pasakytumėte žmogui, kuris dvejoja tapti donoru?
- Raginu nedvejoti, nes visi esame žmonės, galime būti pažeidžiami, susirgti. Jei sveikata leidžia, reikia dalintis. Tai yra prasminga! Džiaukimės gyvenimu ir nebijokime tuo džiaugsmu dalintis. O svarbiausia – būkime visi sveiki!
Viešosios bibliotekos informacija
