Kovo 26 d. Sidabravo bibliotekoje paminėtos profesoriaus, bibliografo, mokslininko, meno kolekcininko Vlado Žuko 10-osios mirimo metinės. Ta proga aktyviausi sidabraviečiai vyko į Praščiūnų kaimą prie kryžiaus, pastatyto prof. V. Žukui atminti. Prie jų prisijungė ir Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas. Buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėta puokštelė ir pasodintas ąžuoliukas.
Sugrįžę į Sidabravo miestelį visi rinkosi į bibliotekoje esantį memorialinį prof. V. Žuko kambarį. Jame susirinkusieji apžiūrėjo profesoriaus knygas, paveikslus, bei asmeninius daiktus. Tarp susirinkusiųjų buvo Vanda Nakvosienė, kuri gyveno netoliese, vienkiemyje, su savo seneliais ir pažinojo V. Žuką. Ji prisiminė, kaip, būdama penkerių metų, pasiklydo kolūkio laukuose ir išėjo tiesiai į Žukų vienkiemį. Tada ją vadino „Vandzyte“. V. Nakvosienė pasakojo, kad Žukų namuose buvo kepami „bankuchinai“ ir jai labai patikdavo laižyti ant skardos nuvarvėjusią tešlą. Paklausta, kokį prisimena profesorių, atsakė – visada inteligentišką, su kostiumu ir kaklaraiščiu, linksmą, nebijantį sunkaus darbo.
Prie arbatos puodelio sidabraviečiai tarėsi, kaip kitąmet galėtų paminėti prof. V. Žuko 100-ąsias gimimo metines, nes atmintis turi būti gyva.
Viešosios bibliotekos informacija
Daivos Staškūnienės ir Jūratės Kurandienės nuotraukos
- Uždegamos atminimo žvakutės.
- Pasodintas ąžuoliukas.
- Prasčiūnuose prie kryžiaus, pastatyto profesoriui V. Žukui atminti;
- Vanda Nakvosienė dalijosi prisiminimais.
