Radviliškio kraštas Nr. 15

2011 Nr. 2 (15)

Jame –„Sveikiname“. Tai radviliškėnų pasveikinimas dviem savo garbius jubiliejus šiemet atšventusiems kraštiečiams: pedagogei, muziejininkei, poetei, knygų autorei Marijonai Birutei Kudulytei-Navakauskienei ir dailėtyrininkui, knygų, daugelio straipsnių autoriui Romualdui Aleknai. Numerio įžangą „Ką reiškia sugrįžti gimtinėn...“ parašė Kauno radviliškėnų bendrijos pirmininkė, profesorė Laima Sajienė.

Spausdinamas ir kraštiečio, istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo straipsnis „Kas valdė senąją Šeduvą?“, specialiai žurnalui atsiųsto vilniečio docento, daktaro Liubomiro Viktoro Žeimanto straipsnio „Radviliškis – geležinkelio sukurtas miestas“ tęsinys (pradžia – žurnalo 2011 m. nr. 1 (14). „...prašom leisti surengti...“ – Zenono Vasiliausko straipsnis, pateikiantis archyvinių duomenų apie 1923 metais Radviliškio ir Šiaulėnų valsčiuose vykusius renginius. Pateikiami kraštietės Aldonos Pucevičiūtės-Gudaitienės prisiminimai „Mūsų klajonės“ – apie tėvą, partizaninės kovos Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje organizatorių, Žaliosios rinktinės vadą Izidorių Pucevičių. Kraštiečio rašytojo Jono Linkevičiaus apybraiža „Nepriklausomų geležinkelių vadovas“ – apie šviesaus atminimo šeduvį Algirdą Kliorę, vieną iš labiausiai nusipelniusių šalies geležinkelių vadovų, darbuotojų. Iš Radviliškio krašto kilęs poetas, publicistas, kraštotyrininkas Aleksandras Šidlauskas publikacijoje „Gimtosios žemės palikimas“ aprašo rajone esančius kultūros paveldo objektus ir jų tyrinėjimą. Etnografė, Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė straipsnyje „Kaip seniau alų darydavo radviliškiečiai“ supažindina su senosiomis alaus darymo mūsų krašte tradicijomis. Šiaulietis menotyrininkas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vytenis Rimkus primena šviesaus atminimo Boleslovo Plungės, gimusio Radviliškio rajone, gyvenimą, apžvelgia jo kūrybą („Mokytojas, dailininkas, tremtinys“). Kaune gyvenanti radviliškietė Nijolė Šidlauskienė straipsnyje „Ilgaamžė kraštietė“ pasakoja apie 103 metų sulaukusią Emiliją Butkaitę, kilusią iš Raginėnų. Publikacija „Vėriškių žemė ir žmonės“ – Aleksandro Digimo išsami istorinė apybraiža apie savo gimtąjį kaimą. Žurnalo skaitytojams pageidaujant, spausdinama šeduvės Emilijos Brajinskienės (Šeduvos babos) surinkta, užrašyta tautosaka „Prosenelių išminties lobynai. Vaikų gydymas senovėje“. Kraštietė Marijona Birutė Navakauskienė dovanoja galimybę praverti padavimų, legendų apie mūsų rajono vietoves skrynią (rašinys „Šaukoto krašto legendų keliais“). Numeryje pristatoma radviliškėnų kūryba („Su tylos poezija“): Kaune gyvenančios radviliškietės Elenos Romanos Adomaitytės-Cemnolonskienės eilėraščiai ir kaunietės bibliotekininkės Aušros Antanavičienės žodis apie ją. Skyrelyje supažindinama ir su naujais radviliškėnų leidiniais. „Iškilų kraštietį prisimenant“ – vilniečio profesoriaus Jono Gudmono parašytas atsisveikinimas su šiemet mirusiu mūsų kraštiečiu, įžymiu dailininku Kęstučiu Gvalda.

„Radviliškio rajono kultūros kronika“ trumpai supažindina su kultūros renginiais, kurie mūsų krašte kvietė 2011 metų antrąjį pusmetį. „Radviliškio krašto kalendorius 2012 m.“nurodo kitais metais laukiančius kraštiečių jubiliejus, kitas sukaktis. „Klausimų daug, atsakymų kol kas nėra“ – publikacija, pristatanti dvi senas nuotraukas: kaip spėjama, Baisogalos ir Radviliškio malūnų. Abi jos gautos iš šiauliečio Petro Kaminsko. Žurnalo redakcija kviečia savo skaitytojus pasidalyti informacija apie šiose nuotraukose užfiksuotus objektus. (RK15.pdf 5,68 MB)