Viešoji biblioteka išleido kultūros ir istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ 2018 m. nr. 1 (28), kuris skiriamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui atminti.
Šiame žurnalo numeryje – radviliškėnų sveikinimas („Sveikiname“) pirmąjį 2018 metų pusmetį minėjusiems savo jubiliejų kraštiečiams, taip pat pelniusiems garbingų apdovanojimų: etnomuzikologei L. Burkšaitienei, choreografei G. Juknevičienei, inžinieriui, politikui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui J. Beinortui, istorikui, pedagogui M. Briedžiui.
2018 metų pirmąjį pusmetį Lietuva minėjo atkurtos valstybės šimto metų jubiliejų. Ta proga žurnalo skaitytojams spausdinamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės J. Margaitienės straipsnis „Radviliškis – gimtasis miestas“, kuriame apžvelgiami pastarųjų metų reikšmingiausi miesto ir valstybės įvykiai, pabrėžiama šio žurnalo būtinybė ir reikšmė, vienijant Radviliškio krašto žmones, bei išsakomas kvietimas kraštiečiams dalintis prisiminimais, rengiant straipsnius žurnalui ir taip garsinant Radviliškio kraštą.
Radviliškio miestas jau skaičiuoja 451-uosius metus. Šio miesto istoriją lydi daug svarbių įvykių, iškilių datų ir nusipelniusių žmonių vardų. Pasak Radviliškio Lizdeikos ir Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijų mokytojos L. Maminskienės, ryškiausia pastarojo šimtmečio Radviliškio miesto istorija pažymėta tarpukario metais, apie kuriuos autorė pasakoja žurnalo skaitytojams („Tarpukaris Radviliškyje: sėkminga valstybės šimtmečio pradžia“).
Straipsnyje „Savivaldos pradžia Radviliškyje“ istorikas Z. Vasiliauskas pasakoja, kaip Radviliškyje kūrėsi savivalda, remdamasis turimomis išlikusių dokumentų kopijomis.
Šiais metais pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo karo baigties, lėmusios daugelio valstybių ir tautų likimus, tarp jų ir Lietuvos. Gerbiamam skaitytojui pateikiame sutrumpintus kraštiečio E. Boleckio, kariavusio nuo pirmos iki paskutinės karo dienos, atsiminimus, rašytus rusų kalba 1962 m. Kaune. Atsiminimus išvertė Daugyvenės muziejaus Burbiškio dvaro istorijos skyriaus muziejininkė R. Venckūnaitė („Edmundo Boleckio prisiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą (1)“).
Švęsdami Lietuvos šimtmetį, prisimename to laikmečio žmones, kurių darbai, fiziniai bei protiniai sugebėjimai buvo skirti europietiškos valstybės kūrimui. Vėlesnės kartos toliau tęsė pradėtus jų darbus. Išaugo daug gražių, modernių pastatų, mokyklų, padidėjo žemės ūkio produktų gamyba ir kokybė. Straipsnyje „Žmonės, kuriems rūpėjo Lietuvos ateitis“ N. Plungaitė-Šidlauskienė pasakoja apie kraštietę E. Plungaitę-Mickienę.
„Gimę laisvės dieną“ – L. Abromavičienės interviu su kraštiečiu fotografu S. Mikučiu. Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos iniciatyva, pasitinkant Lietuvos atkūrimo šimtmetį, buvo surengta paroda, kurioje įamžinti vasario 16-ąją gimę Radviliškio krašto žmonės. Straipsnyje papasakojama ne vien tik apie parodą, bet ir apie parodos autorių S. Mikutį.
Didžiuoju šeduviu Petrą Butkų savo atsiminimuose pavadino kitas šeduvis, Petras Pranskietis, jaunystėje žavėjęsis ir bendravęs su savo iškiliuoju žemiečiu. P. Pranskietis – profesoriaus, Lietuvos Seimo pirmininko Viktoro Pranskiečio dėdė, 1944 metais nuo sovietinės agresijos pasitraukęs į Vakarus ir 1955 metais, gyvendamas JAV, parašęs atsiminimus. Tą 226 puslapių „Tėvuko atsiminimų“ rankraštį autoriaus artimieji padovanojo J. Linkevičiui. Skaitytojams suteikiama išskirtinė galimybė tuos atsiminimus paskaityti žurnale („Didysis šeduvis“).
Žurnalistas, cirko istorikas A. Jancevičius straipsnyje „Meksikos kino žvaigždė iš Baisogalos“ pasakoja apie S. Šilinskį Bachanską, kuris gimė 1911 m. Baisogaloje. Šiandien šis žmogus įvardijamas kaip vienas garsiausių Meksikos cirko artistų, vaidinęs daugiau kaip 20 kino filmų, 15 jų sukūręs pagrindinius vaidmenis, o keletui netgi parašė scenarijus. Jo vardas kartu su jo ilgamečiu scenos partneriu Manolino praėjusiojo amžiaus 6–7 dešimtmečiais skambėjo visoje Meksikoje.
„Kunigai iš Kleboniškių kaimo“ – ši istorija pasakoja apie Radviliškio rajone esantį Keboniškių kaimą ir iš ten kilusius kunigus. Spėjama, kad kaimo pavadinimas turi sąsajų su tenykščiais gyventojais. Straipsnį žurnalo skaitytojams paruošė istorikas, kraštotyrininkas P. Juknevičius.
Šiemet sukanka 25-eri metai, kai Šeduvos vidurinės mokyklos muziejaus įkūrėją A. Bukauską pasiglemžė sunki liga, tačiau mokytojo nuopelnai ir indėlis tėviškei neliko užmiršti jam mirus. Šiame žurnalo numeryje spausdiname antrąją straipsnio dalį apie A. Bukauską. Pirmojoje (2017 m. nr. 2 (27) skaitytojams buvo pateikti dukros ir anūkės pasakojimai. Šį kartą skaitykite jo kolegų, M. Briedžio ir A. Žičkienės, prisiminimus („Prisiminimai apie Antaną Bukauską (2)“).
2018 m. vasarą minėsime S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbio 85-metį. 1933-iais iš Niujorko skrydžiui per Atlantą pakilo jų pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“. Apie šiuos Lietuvos didvyrius ir jų skrydį žurnalo skaitytojams pasakoja radviliškietis, daug metų besidomintis aviacijos istorija, R. Kundrotas („Žmonės, kurie kūrė Lietuvą (S. Darius ir S. Girėnas“).
In memoriam – žurnalo atsisveikinimas su amžinybėn išėjusiais kraštiečiais: žurnalistu, poetu, publicistu, kraštotyrininku S. Bulzgiu, pedagogu, meno kolektyvų vadovu S. Černiausku, mokytoja I. E. Kazlauskiene, istoriku, muziejininku A. Každailiu.
Literatas, Vilniaus radviliškėnų bendrijos narys A. Šidlauskas skaitytojams pateikia savo mintis apie laiškus bei dovanoja galimybę paskaityti jam adresuotų žinomų žmonių laiškų fragmentus („Laiškai pasakoja gyvenimą“).
Žurnalo paskutiniuosiuose puslapiuose skaitytojai supažindinami su naujais radviliškėnų leidiniais, pirmojo pusmečio Radviliškio rajono kultūros kronika, spausdinama publikacijų santrauka anglų kalba (išvertė R. Tarbūnienė). Rubrikoje „Senos nuotraukos pasakoja“ spausdinami „Radviliškio miesto istoriniai šimtmečio vaizdai“. Šioms senoms nuotraukoms – 100 ir daugiau metų. Specialiai Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejaus proga jos publikuojamos žurnale.
Numeryje gausu nuotraukų, kitų iliustracijų. Viršelius šį kartą papuošė Radviliškio krašto fotografo S. Mikučio parodos „Gimę laisvės dieną“ darbai, skirti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui.
Viešosios bibliotekos informacija
