Viešosios bibliotekos leidžiamas kultūros ir istorijos žurnalas „Radviliškio kraštas“ NR. 2(29)
Šiame žurnalo numeryje – radviliškėnų sveikinimas („Sveikiname“) antrąjį 2018 metų pusmetį minėjusiems jubiliejų kraštiečiams, pelniusiems garbingų apdovanojimų: muziejininkui R. Budriui, teisininkui P. Kūriui, kompozitoriui, dirigentui V. Malinauskui, Lietuvos politikui A. Butkevičiui, Lietuvos operos dainininkui V. Juozapaičiui.
Šis žurnalas didžiąja dalimi skiriamas Kauno radviliškėnų bendrijai, todėl jame spausdinama Kaune gyvenančių ir jau amžinybėn išėjusių radviliškėnų gyvenimo istorijos. Spausdinamas Kauno radviliškėnų bendrijos pirmininkės L. Sajienės straipsnis „Kurkime gimtinę kultūroje“.
Minint 100-ąsias Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio – gimimo metines, 2018-ieji metai buvo paskelbti Tėvo Stanilovo metais. Žurnale apie šį kraštietį straipsnyje „Tėvo Stanislovo fenomenas“ prisiminimais dalijasi etnologė, kultūrologė, kraštietė S. Mickutė.
Tęsiant temą apie Tėvą Stanislovą, kraštietė L. Sajienė parengė straipsnį apie šio kilnaus žmogaus gyvenime labai svarbų vaidmenį vaidinusią seserį Jadvygą Dobrovolskaitę-Tiknienę („Medicinos pašaukta, lietuvybės puoselėtoja“).
Straipsnis „Pradžių pradžia – Radviliškyje“ yra apie kraštietę lituanistę, redaktorę, muziejininkę, žurnalo „Radviliškio kraštas“ redakcinės kolegijos narę E. R. Adomaitytę-Cemnolonskienę. Autorė dalijasi prisiminimais apie savo šeimą, gimtąjį Radviliškį ir čia gyvenusius žmones.
Tikriausiai kiekvienas, pirmuosius žingsnius pradėjęs žengti Radviliškio mieste, kaip ir N. Plungaitė-Šidlauskienė, pasakytų, kad čia jo kelio pradžia („Gyvenimo kelio pradžia – Radviliškis“).
„Savo krašto žmonių niekada neužmirštu“ – tai kraštiečio gydytojo, kuris neišvengė tremties, gyvenimo istorija. Kauno radviliškėnų bendrijos narys, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys, globojęs Radviliškio rajoną ir pagelbėjęs ne vienam rajono gyventojui, K. Kuzminskas atvirai pasakoja apie savo gyvenimą.
Šiame numeryje prisiminimais dalijasi Kauno radviliškėnų bendrijos narė, gydytoja A. Meleškienė, kurios mamą, nuostabią pradinių klasių mokytoją, J. Bukauskienė pažinojo daugelis radviliškiečių („Esu trečios kartos radviliškietė“).
Kauno radviliškėnų bendrijos narys, inžinierius, tremtinys, straipsnių apie Radviliškio krašto žmonių tremties istorijas autorius V. Guliokas žurnalo skaitytojams pateikia savo pasakojimą apie išgyventą tremtį („Gyvenimas, paženklintas tremtimi, arba Sibiro Alma Mater“).
2018 m. pasaulis minėjo 100 metų sukaktį nuo karo baigties, lėmusios daugelio valstybių ir tautų likimus, tarp jų ir Lietuvos. Gerbiamam skaitytojui pateikiame antrąją straipsnio dalį apie kraštiečio E. Boleckio, kariavusio nuo pirmos iki paskutinės karo dienos, atsiminimus, rašytus rusų kalba, kuriuos išvertė muziejininkė R. Venckūnaitė („Edmundo Boleckio prisiminimai apie Pirmąjį pasaulinį karą (2)“).
2018-ieji – Europos kultūros paveldo metai, kurie prasmingai paminėti Radviliškio rajone. Krašto žmonėms buvo organizuojamos išvykos, lankomi kultūros paveldo objektai, akcentuojama šimtmečio kultūros paveldo išsaugojimo svarba („Europos kultūros paveldo metai Radviliškyje“).
Šie metai buvo itin svarbūs Radviliškio miestui, kuriame vyko Europos žmonių festivalis. Straipsnyje „100 minučių po Radviliškio apylinkes“ pasakojama apie Viešosios bibliotekos įgyvendintą fotografijų projektą ir Radviliškyje vykusį tarptautinį festivalį.
„Šiuolaikinė Lietuvos pasakotoja“ – L. Abromavičienės interviu apie jauną ir talentingą šiuolaikinę Lietuvos pasakotoją M. Varnauskaitę, kuri užsimojo pakeisti senamadišką pasakojimo meno supratimą ir ėmėsi gaivinti pasakojamąją tradiciją. Netradicinė profesija ir išskirtinė asmenybė pareikalavo atskiro interviu mūsų žurnale.
Apie tai, kada ir kaip Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutas atsirado Baisogaloje ir koks buvo jo vaidmuo miesteliui, pasakoja agrarinių mokslų daktarė E. Šveistienė („Kada ir kaip kūrėsi Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutas Baisogaloje“).
In memoriam – žurnalo atsisveikinimas su amžinybėn išėjusiais kraštiečiais: partizanų rėmėja J. Mikniūte-Petrėtiene, rašytoju V. Kalvaičiu, architektu Z. Bagdonu.
Apie kraštietę, Kauno radviliškėnų bendrijos narę, R. Stokaitę-Cemnolonskienę žurnale skaitysite pirmą kartą. Ši moteris, kuri visą gyvenimą buvo pasišventusi teisininkės darbui, sulaukusi brandaus amžiaus, pamilo meną – pradėjo tapyti („Su gimtine palaikau glaudų ryšį“).
Žurnalo paskutiniuosiuose puslapiuose skaitytojai supažindinami su naujais radviliškėnų leidiniais, antrojo pusmečio Radviliškio rajono kultūros kronika, spausdinamas Radviliškio krašto iškilių sukakčių kalendorius (2019 m.), publikacijų santrauka anglų kalba (išvertė R. Tarbūnienė). Rubrikoje „Senos nuotraukos pasakoja“ spausdinamos Radviliškio miesto istoriją menančios nuotraukos.
Numeryje gausu nuotraukų, kitų iliustracijų. Viršelius šį kartą papuošė fotografijų parodos „100 minučių po Radviliškio apylinkes“ nuotraukos, kuriose įamžinti Radviliškio krašto kultūros paveldo objektai. Nuotraukų autoriai: B. Village (Suomija) ir A. Cygan (Lenkija).
Viešosios bibliotekos informacija
