Viešosios bibliotekos leidžiamas kultūros ir istorijos žurnalas „Radviliškio kraštas“ NR. 2 (31)
Radviliškio viešoji biblioteka išleido naują kultūros ir istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ numerį (2019, nr. 2 (31).
Jame iškilių sukakčių progomis redakcija radviliškėnų vardu sveikina kraštiečius – pedagogę poetę V. Banilytę-Kvedarienę, stalo tenisininką, sporto meistrą, teisėją A. Čepaitį, skulptorių P. Mazūrą, choro dirigentę, tapytoją A. Andrejauskaitę, lėlininką, režisierių R. Driežį, dailininką V. Lisaitį ir kitus. Spausdinamas krašto istorijoje garsios Komarų giminės palikuonio V. Sobanskio, gyvenančio Varšuvoje (Lenkija), šiam žurnalui parašytas įžanginis žodis „Paversk žemę savo sodu...“ – žiupsnelis minčių apie savo protėvius, padėka už jų atminimo saugojimą. L. Timukienė, JAV Lietuvių Bendruomenės atstovė, irgi specialiai mūsų žurnalui parašė straipsnį „Mūsų tikslas – burti lietuvį prie lietuvio“, supažindinantį su tos bendruomenės įvairiapuse veikla. Kariškio A. Tamošiūno „Legendinės kautynės: prie Radviliškio apginta Lietuva“ – tai publikacija, skirta 2019-aisiais minimam mūšio su bermontininkais prie Radviliškio 100-mečiui, naujas autoriaus žvilgsnis į šių kautynių problematiką. Baisogalietė dr. Ina Stuogė straipsnyje „Baisogalos dvaro savininkas“ pasakoja apie Komarų giminę, V. Komarą, paskutinįjį Baisogalos dvaro savininką, nuo kurio gimimo sukanka 140 metų, apie jo tragišką likimą, nuopelnus. „Radviliškio mokyklai – 100 metų“ – pažintis su šimtmetį mininčios Lizdeikos gimnazijos istorija ir dabartiniais pasiekimais, su ugdymo, ugdymosi sąlygomis, įgyvendinamais projektais, kita veikla. Autorė – šios gimnazijos direktorė I. Bajarauskaitė. 2019 metai Baisogalą titulavo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Ta proga šios seniūnijos seniūnė R. Masiulienė publikacijoje „Išgyvenome bendrą džiaugsmą“ apžvelgė, kuo ir kaip pateisintas tas vardas, kokie vyko renginiai, kokių įspūdžių tai paliko baisogaliečiams ir jų bendravimui. G. Dunauskienė parengė interviu „...Didžiausias apdovanojimas man yra radviliškiečių pakantumas“ su kraštiečiu, Vilniuje gyvenančiu skulptoriumi P. Mazūru. Tai – jo mintys apie kūrybą, darbuose įgyvendintas idėjas, menininko santykį su laikmečiu. Skaitytojo dėmesio laukia Žemaitijos metų paskatintas kraštietės, žurnalistės L. Sendrauskienės pasakojimas „Jų metai nušvitę spalvomis“ apie radviliškiečius, gyvenančius Žemaitijoje – R. Arbušauskaitę-Končiauskienę ir A. Jakubėną. Kraštietė S. Tulienė, gyvenanti Kaune, rašiniu „Senuose užrašuose – Šeduvos istorijos fragmentai“ primena buvusį Šeduvos patriotą S. Tulį ir jo paliktus savojo miesto istorijos užrašus. Dr. L. Petrauskienė iš Vilniaus žurnalo skaitytojams skyrė publikaciją „Prasmingų darbų sklidinas gyvenimas“ apie savo mamą, buvusios Grinkiškio žiemos žemės ūkio mokyklos mokytoją Vincę Sakalauskaitę-Šidlauskienę ir plačią, aktyvią jos veiklą. Numeryje baigiamas anksčiau pradėtas spausdinti rajono muziejininkės R. Venckūnaitės ir panevėžiečio istoriko P. Juknevičiaus straipsnis „Tolimoji kaimo praeitis“, supažindinantis su Mondeikių kaimo praeitimi ir šiandiena. Tradicinėje rubrikoje „Radviliškėnų kūryba“ – susitikimas su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos pedagoge L. Verbickiene ir jos kūryba. Žurnale pagerbtas šviesus amžinybėn išėjusių iškilių kraštiečių atminimas. In memoriam Vilniaus radviliškėnui, profesoriui, istorikui M. Jučui parašė kraštietė, prof. dr. I. Valikonytė, vilniečiui architektui V. Putinui – kraštietis E. V. Beinortas, poetui P. Valantinui, prieš kelerius metus iš sostinės sugrįžusiam gyventi į gimtąją Šeduvą, – čionykštė biblioteka.
Naujajame numeryje spausdinama Viešosios bibliotekos darbuotojų G. Dunauskienės parengta rajono šių metų antrojo pusmečio renginių kronika, R. Giedrienės sudarytas 2020 metų krašto iškilių sukakčių kalendorius. Radviliškietė pedagogė R. Tarbūnienė į anglų kalbą išvertė numerio publikacijų santrauką. Skyrelyje „Senos nuotraukos pasakoja“ – prie Radviliškio vykusio mūšio su bermontininkais 100-ojo jubiliejaus temos papildomas akcentas.
Numeris gausiai iliustruotas, dalinai spalvotas. Viršeliuose – naujausi radviliškiečio tautodailininko E. Gaubo darbai: pirmajame – skulptūrinės kompozicijos „1919. Radviliškio kautynės“ fragmentas (viso šio kūrinio, įrašyto į Lietuvos rekordų knygą, nuotrauka – priešpaskutiniame viršelyje); paskutiniajame – to paties autoriaus koplytstulpis „Prie rymančio Rūpintojėlio“, pagal Viešosios bibliotekos šiemetį projektą pastatytas partizanų rėmėjų Sajų sodyboje, Balandiškio kaime.
Viešosios bibliotekos informacija
