Viešosios bibliotekos leidžiamas kultūros ir istorijos žurnalas „Radviliškio kraštas“ pas savo skaitytojus skuba naujuoju numeriu – pirmuoju šiais metais ir 24-uoju, skaičiuojant nuo leidinio pasirodymo pradžios.
Numeris tradiciškai pradedamas radviliškėnų sveikinimais, skirtais garbiems kraštiečiams jų iškilių jubiliejų progomis. Šįkart tokie jubiliatai – Vilniuje gyvenantys, bet su mūsų kraštu susiję žurnalistė, sociologė V. Povilaitytė-Kazlauskienė, mokslų daktarė L. Petrauskienė ir habilituotas mokslų daktaras M. Jučas. Kultūros ministerijos meno ir kūrybinių industrijų departamento direktorė I. Seliukaitė žurnalui parašė apmąstymus „Didelė mažosios kultūros sostinės reikšmė“, pasidžiaugdama, kad tokia sostine šiemet yra ir Šeduva. Kraštiečio, istoriko M. Briedžio „Nepastatyti rūmai Šeduvoje XVIII amžiuje“ – įdomią Šeduvos istoriją primenantis straipsnis. Kitas istorikas, šeduvietis G. Pabilionis pateikė baigiamąją savo tęstinės publikacijos „Ropai mūsų krašte“ dalį (pradžia – žurnalo 2015 m. nr. 2 (23). Specialiai šiam leidiniui mokslų daktaras, etnologas L. Klimka atsiuntė straipsnį „Istorijos aidai Pašušvio varpų dūžiuose“ apie mūsų rajone, Pašušvyje, esantį unikalų paveldo objektą. Aktyvus žurnalo talkininkas, kariškis A. Tamošiūnas šįkart – intriguojančio rašinio istorine tema „Saulės mūšis 780 – Šiaulėnų versija“ autorius. Spausdinama ir istoriko P. Juknevičiaus dokumentinė apžvalga „Raginėnai“, pasakojantį apie šį Radviliškio rajono senąjį kaimą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslinė darbuotoja, žurnalistė G. Kadžytė žurnalui mielai sutiko parašyti apie šviesaus atminimo kraštietį kunigą A. Valantiną, nuo kurio gimimo šiemet – 100 metų. Numeryje supažindinama su dviem gražiais apdovanojimais, neseniai paskirtais iš mūsų krašto kilusiems žmonėms: pedagogė, muziejininkė, rašytoja M. B. Kudulytė-Navakauskienė pelnė Jorio nominaciją, o poetas, kraštotyrininkas A. Šidlauskas – J. Buitkaus literatūrinę premiją.
Skaitytojų dėmesiui skirtas ir G. Dunauskienės interviu „Jauna menininkė – svarūs apdovanojimai“ su fotomenininke, kino operatore K. Sereikaite. Tai – pažintis su šia iš Radviliškio kilusia, dabar Vilniuje gyvenančia menininke, jos kūryba. „Radviliškietis, muzikuojantis spalvomis“ – kito kūrėjo – radviliškiečio dailininko R. Dagio mintys apie save, kūrybinius ieškojimus ir atradimus, pristatant ir savo kūrybos pavyzdžių. Jau minėta L. Petrauskienė straipsniu „Organizacija, tarpukariu telkusi ir švietusi kaimo moteris“ tarsi atvertė Lietuvos ūkininkių draugijos ir jos Radviliškio skyriaus istorijos puslapį. Studentė G. Poškutė savo išgyventais epizodais primena šviesaus atminimo aktorę R. Staliliūnaitę, nuo kurios palaidojimo Pašušvyje sukako 5-eri metai. Daug žurnalui padedantis vilnietis istorikas Zenonas Vasiliauskas Bibliotekų metais savo publikaciją paskyrė Radviliškio bibliotekos istorijos temai – „Radviliškio bibliotekos veiklos pradžia“. Tai – jo iš archyvų surinkta medžiaga, tuometinių spaudos leidinių pranešimais paremtas pasakojimas apie šios įstaigos įkūrimą, pirmuosius žingsnius ir darbuotojus. Kraštietė kalbininkė, Šiaulių universiteto docentė R. Kazlauskaitė parašė straipsnį gimtosios kalbos tema „Pietinėse Radviliškio rajono šnektose vartojami palyginimai“. Jau minėti A. Šidlauskas, V. Povilaitytė-Kazlauskienė, taip pat kraštietė N. Nėjienė skaitytojams papasakojo apie Vilniuje gyvenančių pašušvėnų, grinkiškėnų sambūrį, jo veiklą („Buriasi pašušvėnai, grinkiškėnai“). Skyrelyje „Radviliškėnų kūryba“ pristatomas iš Šeduvos kilęs poetas Petras Valantinas, jo mintys apie kūrybą ir pluoštelis eilėraščių („Iš Šeduvos kilęs poetas“) bei nauji radviliškėnų leidiniai. Anksčiau minėta M. B. Navakauskienė numeryje pateikia pačios surinktų, užrašytų senų žmonių pasakojimų, padavimų, susijusių su Radviliškio kraštu.
Pateikiama kronika „Radviliškio rajono kultūros renginiai (20146 m. I pusmetis)“, numerio publikacijų santrauka anglų kalba (išvertė K. Šiošytė). Rubrika „Senos nuotraukos primena“ pristato istorinę nuotrauką „Šeduvos savivaldos istorijos liudininkė“ su redakcijos komentaru. Viršeliuose – Pašušvio bažnyčios, vienos seniausių mūro bažnyčių Lietuvoje, ir Jonaitiškių dvaro nuotraukos. Visas numeris iliustruotas, kai kurios publikacijos – spalvotai.
Viešosios bibliotekos informacija
